Šių metų sausį šildymo sąskaitos Vilniuje nustebino daugelį namų ūkių. Gyventojai, atidarę savo mėnesines ataskaitas, pamatė gerokai didesnes sumas nei prieš metus. Pagrindinės priežastys buvo ne paslėpti mokesčiai ar tiekėjų pasikeitimai, o neįprastai šaltų orų ir didesnio PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui derinys.
Daugeliui šeimų tai reiškė koreguoti mėnesio biudžetus ir permąstyti, kaip energija naudojama namuose. Nors energijos kainos dažnai svyruoja, šio padidėjimo mastas patraukė viso miesto dėmesį.
Šaltasis oras smarkiai padidino šilumos suvartojimą
Didžiausia didesnių sąskaitų priežastis buvo orai. Remiantis Lietuvos meteorologijos duomenimis, šis sausis buvo šalčiausias per 16 metų ir vienas šalčiausių XXI amžiaus mėnesių. Vilniuje vidutinė lauko temperatūra siekė apie –9,8 °C, palyginti su teigiamu vidurkiu, kuris pernai sausį siekė apie +1,4 °C.
Toks skirtumas turi tiesioginės įtakos šildymo poreikiui. Pastatai greičiau praranda šilumą, kai padidėja temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko. Dėl to šildymo sistemos turi dirbti ilgiau ir sunkiau, kad palaikytų komfortiškas patalpų sąlygas. Šilumos tiekėjai praneša, kad bendras šilumos suvartojimas Vilniuje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo daugiau nei 50 %.
Tai paaiškina, kodėl net ir gyventojai, kurie nepakeitė savo šildymo įpročių, vis tiek gaudavo didesnes sąskaitas. Paprastai tariant, šaltesnis oras lauke reiškia, kad reikia daugiau energijos viduje.
PVM padidinimas pridėjo matomas papildomas išlaidas
Šis šildymo sezonas taip pat atnešė mokesčių pokytį. PVM tarifas, taikomas šildymui ir karštam vandeniui, padidėjo nuo 9 % iki 21 %. Net jei suvartojimas būtų išlikęs toks pats, vien tai būtų padidinę galutines sąskaitas.
Sausio mėnesį šilumos kaina Vilniuje buvo apie 7,71 euro cento už kWh be PVM ir apie 9,33 euro cento už kWh su 21 % PVM. Palyginti su praėjusiais metais, tai vartotojams yra pastebimas padidėjimas. Kai tą patį mėnesį padidėja vartojimas ir PVM, poveikis namų ūkių biudžetams tampa labai pastebimas.
Daugeliui gyventojų mokesčių komponentas ne visada akivaizdus, tačiau jis yra įtrauktas į galutinę jų mokamą sumą. Štai kodėl dvi žiemos su panašiomis energijos kainomis vis tiek gali lemti skirtingas sąskaitas, net jei keičiasi mokesčių politika.
Pastatų efektyvumas sukuria didelius skirtumus tarp kaimynų
Ne visi namų ūkiai buvo paveikti vienodai. Pastato energinis efektyvumas vaidina svarbų vaidmenį šildymo išlaidoms. Dvi šeimos, gyvenančios tame pačiame rajone, gali gauti labai skirtingas sąskaitas, priklausomai nuo jų pastatų būklės.
50 m² ploto buto energetiškai efektyviame pastate vidutinė sausio mėnesio šildymo sąskaita buvo apie 62 eurus su 21 % PVM. Renovuotame pastate vidutinė sąskaita buvo apie 99 eurus. Sename, nerenovuotame ir energetiškai neefektyviame pastate vidutinė sąskaita siekė apie 160 eurų.
Šie skirtumai rodo, kiek šilumos galima prarasti per prastai apšiltintas sienas, stogus, langus ir pasenusias šildymo sistemas. Iš neefektyvių pastatų šiluma tiesiogine prasme išeina, o už šiuos nuostolius moka gyventojai.
Ilgalaikis nepriežiūra žiemos kainuoja brangiau
Ekspertai pastebi, kad netinkamai prižiūrimi ar modernizuojami pastatai kasmet linkę prarasti daugiau šilumos. Laikui bėgant kaupiasi nedidelės konstrukcinės problemos, senstančios medžiagos ir pasenusios sistemos. Švelniomis žiemomis poveikis gali atrodyti valdomas, tačiau šaltuoju metų laiku jis tampa brangus.
Renovacija tarp gyventojų dažnai aptariama kaip sprendimas. Nors tam reikia koordinavimo ir investicijų, geresnė izoliacija ir modernios šildymo sistemos gali žymiai sumažinti energijos suvartojimą. Daugelis renovuotų Lietuvos daugiabučių namų praneša apie mažesnį šildymo poreikį ir stabilesnę patalpų temperatūrą.
Temperatūra pastato viduje reguliuojama vietoje
Kai kurie gyventojai mano, kad šilumos tiekėjas kontroliuoja kiekvieno pastato patalpų temperatūrą. Iš tikrųjų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas paprastai valdo pastato administratorius arba priežiūros įmonė. Jie reguliuoja šilumos paskirstymą pastato viduje.
Jei patalpų temperatūra atrodo per žema arba per aukšta, gyventojams patariama susisiekti su savo pastato administratoriumi arba namų savininkų bendrija. Dažnai įmanoma koreguoti, tačiau jie turi subalansuoti komfortą ir bendrą suvartojimą.
Namų ūkio planavimas tampa svarbesnis
Kai šildymo sąskaitos išauga, namų ūkiai dažnai ieško būdų, kaip valdyti išlaidas. Gali padėti paprasti veiksmai, tokie kaip patalpų temperatūros stebėjimas, langų sandarumo užtikrinimas ir atsakingas šilumos naudojimas. Tačiau didžiausios santaupos paprastai gaunamos iš pastato lygmens patobulinimų, o ne iš individualių veiksmų.
Daugeliui vilniečių ši žiema priminė, kad energijos sąnaudos priklauso tiek nuo asmeninio naudojimo, tiek nuo platesnių veiksnių, tokių kaip orai ir politiniai sprendimai. Šaltieji metų laikai visada skirsis, tačiau pastatų būklė ir efektyvumas išlieka pastoviais veiksniais, kuriems gyventojai gali daryti įtaką laikui bėgant.
Kaip šios žiemos šildymo sąskaitos palygino su tuo, ko tikėjotės?
