Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias kada nors užfiksuotas elektros energijos suvartojimas. Šaltų orų, riboto atsinaujinančiosios energijos gamybos augimo ir padidėjusios priklausomybės nuo importo derinys smarkiai padidino didmenines elektros energijos kainas.
Rinkos duomenys rodo, kad elektros energijos paklausa pasiekė precedento neturintį lygį, o tiekimo sąlygos išliko griežtos, todėl kainoms buvo daromas aiškus spaudimas.
Elektros energijos suvartojimas pasiekė istorinį savaitės rekordą
Nuo vasario 2 iki 9 d. elektros energijos paklausa Lietuvoje išaugo iki 360 GWh, viršydama visus ankstesnius savaitės rekordus.
Vienu metu didžiausias suvartojimas per 15 minučių intervalą pasiekė 2 564 MW, o tai rodo elektros energijos sistemai tenkančią apkrovą šalčio periodo metu.
Didmeninės elektros energijos kainos išaugo 12 procentų
Remiantis Litgrid duomenimis, vidutinė savaitės didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ rinka išaugo 12 procentų.
Kainos pakilo nuo 193 EUR už MWh iki 216 EUR už MWh. Latvijoje užfiksuotas toks pat kainų lygis, o Estijos vidurkis buvo šiek tiek mažesnis – 215 EUR už MWh.
Didesnės paklausos neatitiko vietinė gamyba
Nepaisant rekordinio suvartojimo, vidaus elektros energijos gamyba Lietuvoje nepadidėjo.
Bendra elektros energijos gamyba sudarė 230 GWh, tai yra 2 procentais mažiau nei praėjusią savaitę. Dėl to vietinės elektrinės patenkino tik 64 procentus visos elektros energijos paklausos.
Vėjo energija išliko pagrindiniu elektros energijos šaltiniu
Vėjo elektrinės ir toliau dominavo Lietuvos elektros energijos derinyje, per savaitę pagamindamos 115 GWh.
Tačiau, palyginti su ankstesne savaite, vėjo energijos gamyba sumažėjo 4 procentais, todėl ji negalėjo kompensuoti didėjančios paklausos.
Šiluminės energijos gamyba taip pat sumažėjo
Elektros energijos gamyba šiluminėse elektrinėse, prijungtose prie perdavimo tinklo, sumažėjo 3 procentais ir nukrito iki 75 GWh.
Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kiti šaltiniai kartu sudarė 23 GWh.
Importo apimtys padidėjo, kad būtų patenkinta paklausa
Siekiant padengti augantį elektros energijos deficitą, importas išaugo 10 procentų ir pasiekė 163 GWh.
Didžioji dalis elektros energijos importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungčių, kurios sudaro 72 procentus viso importo. Papildomi srautai atvyko iš Latvijos ir Lenkijos.
Eksporto srautai gerokai sumažėjo
Tuo pačiu metu elektros energijos eksportas iš Lietuvos sumažėjo 35 procentais ir nukrito iki 25 GWh.
Didžioji dalis eksportuotos elektros energijos buvo nukreipta į Latviją, o mažesnė dalis – į Lenkiją.
Jungčių pajėgumai buvo labai išnaudoti
„NordBalt“ jungtis Lietuvos kryptimi veikė visu pajėgumu, o Švedijos kryptimi srautų neužfiksuota.
„LitPol Link“ jungtis Lietuvos kryptimi buvo naudojama 88 procentais, o Lenkijos kryptimi – tik 6 procentais.
Šaltos oro sąlygos sustiprino rinkos spaudimą
Rinkos ekspertų teigimu, žema temperatūra gerokai padidino elektros energijos suvartojimą visame regione.
Tuo pačiu metu neplanuoti techninės priežiūros darbai šiluminėse elektrinėse Lietuvoje ir Estijoje dar labiau apribojo tiekimą, o tai prisidėjo prie kainų kilimo.
Ką tai reiškia elektros energijos rinkai rinka
Naujausi duomenys rodo, kaip jautrios elektros energijos kainos išlieka oro sąlygoms, gamybos struktūrai ir tarpvalstybiniams pajėgumams.
Kol paklausos augimas lenkia lanksčią vidaus gamybą, kainų nepastovumas greičiausiai išliks pagrindiniu Lietuvos elektros energijos rinkos bruožu.
Kiek Lietuvos energetikos sistema yra pasirengusi panašiems paklausos šuoliams ateityje?
