Nuolaidos vaidina svarbų vaidmenį kasdieniuose apsipirkimo sprendimuose Lietuvoje. Remiantis naujausiais apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties gyventojų reguliariai renkasi produktus su akcijomis. Vis dėlto finansų ekspertai perspėja, kad dažnas nuolaidų naudojimas nebūtinai reiškia realų sutaupymą.
Daugeliu atvejų akcijos skatina papildomas išlaidas, o ne kruopštų planavimą, todėl mėnesinės išlaidos didėja, nepaisant jausmo, kad gavote gerą sandorį.
Nuolaidos dominuoja kasdieniuose apsipirkimo įpročiuose
Sausio mėnesį Norstat atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 69 procentai Lietuvos gyventojų dažnai arba beveik visada į savo pirkinių krepšelius įsitraukia prekių su nuolaida.
Tik nedidelė dalis respondentų teigia, kad retai perka reklamines prekes, o tai rodo, kaip giliai nuolaidomis paremtas elgesys yra įsišaknijęs kasdieniame vartojime.
Kodėl nuolaida ne visada reiškia sutaupymą
Pasak Jūratės Cvilikienės, Swedbank Finansų instituto vadovės, nuolaida kuria vertę. tik tada, kai pirkimas planuojamas iš anksto.
Jei vartotojai ketina įsigyti konkretų produktą, palygina kainas ir tada pasirenka geriausią pasiūlymą, nuolaida gali iš tiesų sumažinti išlaidas. Problemos kyla, kai pirkimas įvyksta vien dėl to, kad kaina atrodo patraukli.
Impulsyvus pirkimas padidina bendras išlaidas
Apklausos duomenys rodo, kad 42 procentai gyventojų dažnai pasiduoda reklaminėms pagundoms, o kita didelė grupė tai daro retkarčiais.
Šiuos impulsyvius pirkimus paprastai lemia emocijos, o ne realūs poreikiai. Laikui bėgant, jie kaupiasi į dideles išlaidas, kurios niekada nebuvo sąmoningo biudžeto dalis.
Nenaudojami pirkiniai atskleidžia paslėptas išlaidas
Viena iš labiausiai matomų impulsyvaus pirkimo pasekmių yra švaistymas. Apklausa rodo, kad 27 procentai gyventojų bent kartą per mėnesį išmeta nukainotus maisto produktus, nes jie baigiasi galiojimo laiku arba lieka nepanaudoti.
Tai ypač būdinga trumpo galiojimo prekėms, perkamoms spontaniškai, neatsižvelgiant į tai, kas jau yra namuose.
Emocijos nusveria racionalų sprendimų priėmimą
Elgesio ekonomikos tyrimai rodo, kad žmonės retai priima finansinius sprendimus vien racionaliai.
Apsipirkimas pavargus ar alkanam padidina emocinių pasirinkimų tikimybę. Rinkodaros žinutės, tokios kaip „tik šiandien“ arba „ribotas kiekis“, yra skirtos sukelti skubumą ir apeiti kruopštų apmąstymą.
Sandorio laimėjimo iliuzija
Matant sumažintą kainą dažnai sukuriamas sėkmės jausmas, net jei prekės niekada nereikėjo.
Šis psichologinis efektas suteikia nuolaidoms pasitenkinimo jausmą, paversdamas apsipirkimą žaidimu, o ne būtinybės skatinama veikla.
Nuolaidų medžioklė kaip įprotis
Daugeliui vartotojų akcijų paieška tapo rutina ar net hobiu.
Tačiau, kai nuolaidos pakeičia planavimą, jos nustoja tarnauti finansiniams tikslams ir pradeda juos kenkti.
Kodėl didesnės pajamos neišsprendžia problemos
Daugelis žmonių mano, kad uždirbus daugiau, finansinis spaudimas automatiškai išspręs.
Iš tikrųjų padidėjusios pajamos dažnai lemia didesnes išlaidas. Nekeičiant įpročių, mėnesio pabaigos likutis gali likti toks pat nuviliantis.
Kas iš tikrųjų padeda sumažinti išlaidas
„Swedbank“ tyrimai rodo, kad tik du iš dešimties lietuvių aktyviai planuoja savo namų ūkio biudžetą.
Ekspertai rekomenduoja iš anksto planuoti pirkinius, apsipirkti rečiau, naudoti pirkinių sąrašus ir prieš perkant daugiau peržiūrėti esamas atsargas.
Sąmoningumas sukuria realias santaupas
Finansinis stabilumas neatsiranda vengiant visų nuolaidų, o suprantant, kada jos iš tikrųjų prideda vertės.
Kai išlaidų sprendimai yra sąmoningi, o ne emociniai, nuolaidos gali padėti taupyti, o ne tyliai jį mažinti.
Kada paskutinį kartą svarstėte, ar pirkinys su nuolaida iš tikrųjų buvo būtinas?














