Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dažnai suvokiamas kaip paprasčiausias ir mažiausiai rizikingas būdas nutraukti darbo santykius. Tačiau Lietuvos teismų praktika rodo, kad atsistatydinimas, pateiktas „savo noru“, nebūtinai reiškia, kad atleidimas buvo teisėtas.
Darbo ginčų komisijos ir teismai vis dažniau tikrina, ar darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį buvo tikrai laisva ir susiformavo be neteisėtos įtakos.
Darbuotojo iniciatyva reikalauja laisvos ir sąmoningos valios
Pagal Lietuvos darbo kodekso 55(1) straipsnį darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, nenurodydamas svarbių priežasčių.
Tačiau ši teisė taikoma tik tada, kai darbuotojo sprendimas priimamas laisva valia. Atsistatydinimas turi atspindėti tikrąjį darbuotojo ketinimą ir negali būti darbdavio inicijuotas, diktuojamas ar spaudžiamas.
Neteisėta įtaka panaikina atsistatydinimą
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką neteisėta įtaka suprantama kaip bet koks darbdavio kišimasis, prieštaraujantis įstatymams ir turintis įtakos darbuotojo valios formavimuisi.
Tai gali būti psichologinis spaudimas, atsistatydinimo pateikimas kaip vienintelė galima išeitis arba stresinių aplinkybių, atimančių iš darbuotojo galimybę priimti ramų ir pagrįstą sprendimą, sukūrimas.
Laiko spaudimas gali būti laikomas psichologine prievarta
Teismai vertina ne tik atsistatydinimo turinį, bet ir aplinkybes, kuriomis jis buvo pateiktas.
Vienoje byloje, kurią 2025 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjo Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-2702-587/2025), darbuotojui buvo suteiktos tik kelios valandos apsispręsti, ar atsistatydinti, kai jam buvo pranešta, kad įmonė sustabdys arba… nutraukti savo veiklą.
Iš anksto parengti dokumentai kelia rimtų abejonių
Šiuo atveju darbdavys jau buvo iš anksto parengęs atsistatydinimo formas ir atleidimo įsakymą.
Darbuotojo buvo pasiūlyta viena išeitis: pasirašyti dokumentus. Toks elgesys aiškiai parodė, kad iniciatyva kilo ne iš darbuotojo.
Emocinė būsena ir konsultacijų trūkumas yra svarbūs
Teismas pabrėžė, kad darbuotoja veikė nustebusi ir emociškai išgyvenusi stresą.
Jai nebuvo suteikta pakankamai laiko įvertinti situaciją, pasikonsultuoti su teisės specialistais ar suprasti atsistatydinimo teisines pasekmes pagal Darbo kodekso 55(1) straipsnį.
Teismai vertina visas aplinkybes
Spręsdami, ar darbuotojas iš tikrųjų ketino nutraukti darbo santykius, teismai kartu vertina visas svarbias aplinkybes.
Tai apima atsistatydinimo formą, jo suformulavimą, aplinkinius įvykius ir abiejų šalių elgesį.
Atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu
Jei nustatoma, kad darbuotojo valia nebuvo laisva, atleidimas pripažįstamas neteisėtu.
Minėtoje byloje tiek darbo ginčų komisija, tiek apeliacinė teismas padarė išvadą, kad atleidimas „darbuotojo iniciatyva“ buvo neteisėtas.
Darbdavio atsakomybė pagal 55 straipsnį
Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 55(1) straipsnį būtų išreikšta laisva valia.
To nepadarius, darbdavys susiduria su teisiniais ginčais, reikalavimais grąžinti į darbą ir finansinėmis pasekmėmis.
Kodėl tai svarbu praktiškai
Atsistatydinimas nėra tik formalus veiksmas. Jis turi reikšmingų teisinių pasekmių abiem šalims.
Tikro savanoriškumo užtikrinimas apsaugo darbuotojus nuo nesąžiningo elgesio, o darbdavius – nuo brangios teisinės rizikos.
Ar kada nors svarstėte, ar atsistatydinimą galima ginčyti net ir po to, kai jis jau pasirašytas?






