Nepaisant to, kad Lietuva turi vieną sparčiausių interneto ryšių pasaulyje, ji vis dar toli gražu nėra lyderė kasdienio dirbtinio intelekto įrankių naudojimo srityje. Remiantis naujausiais duomenimis, tik maždaug vienas iš trijų gyventojų aktyviai naudoja generatyvinius DI sprendimus, tokius kaip „ChatGPT“.
Ekspertų teigimu, problema yra ne technologinis pasirengimas, o žmonių pasitikėjimas savimi ir noras naudotis naujais skaitmeniniais įrankiais.
DI naudojimas Lietuvoje išlieka artimas ES vidurkiui
„Eurostat“ 2025 m. pabaigoje paskelbti duomenys rodo, kad generatyvinius DI įrankius naudoja 32,7 proc. Europos Sąjungos gyventojų.
Lietuva šiek tiek viršija šį vidurkį – 36,9 proc. gyventojų teigia, kad naudojasi DI įrankiais. Tačiau šalis vis dar atsilieka nuo tokių regioninių lyderių kaip Estija, kur naudojimas siekia 47 procentus, ir Norvegija, kuri pirmauja Europoje su 56,3 procento.
Tikrasis atotrūkis yra tarp kartų
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagrindinis skirtumas yra ne tarp šalių, o tarp amžiaus grupių. Jaunesni žmonės linkę intuityviai naudoti dirbtinio intelekto įrankius, o vyresnės kartos dažnai dvejoja.
Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pažymi, kad daugelis lietuvių dirbtinį intelektą suvokia kaip pernelyg sudėtingą ar net rizikingą dalyką, nepaisant jo praktinės naudos.
DI naudojamas daugiau namuose nei darbe
Visoje Europoje generatyviniai dirbtinio intelekto įrankiai dažniau naudojami asmeniniams tikslams nei profesinėje aplinkoje.
Maždaug ketvirtadalis ES gyventojų naudoja dirbtinį intelektą privačiame gyvenime, o gerokai mažiau – švietimo ar darbo srityse. Lietuva laikosi tos pačios tendencijos, o tai rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) dar nėra visiškai integruotas į kasdienę profesinę veiklą.
Efektyvumo padidėjimas jau įrodytas
Masačusetso technologijos instituto () atlikti tyrimai rodo, kad generatyvinį DI naudojantys darbuotojai rašymo ir analitines užduotis atlieka vidutiniškai 37 procentais greičiau.
Tie patys tyrimai rodo, kad darbo kokybė pagerėjo 40 procentų, o kognityvinis krūvis sumažėjo atliekant pasikartojančias užduotis.
Baimė išlieka pagrindine kliūtimi
Nepaisant išmatuojamos naudos, baimė ir toliau lėtina diegimą. Daugelis žmonių nerimauja dėl klaidų, kontrolės praradimo ar dirbtinio intelekto veikimo sutrikimų.
Pasak skaitmeninės įtraukties specialistų, šios dvejonės dažnai grindžiamos klaidingomis nuomonėmis, o ne realia rizika.
Nuo baimės iki smalsumo reikia patarimų
Iniciatyvos, derinančios išsilavinimą su praktine patirtimi, vaidina labai svarbų vaidmenį keičiant požiūrį.
Su Saugesnio interneto diena susiję renginiai siekia parodyti, kad skaitmeninis raštingumas yra ne tik techninis įgūdis, bet ir veiksnys, tiesiogiai veikiantis gyvenimo kokybę.
Nacionalinės iniciatyvos skatina pasitikėjimą skaitmeniniu pasauliu
Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvoje žinoma kaip Ryšių reguliavimo tarnyba, kasmet organizuoja edukacinius renginius, skirtus padėti piliečiams geriau suprasti skaitmenines technologijas.
Šios iniciatyvos skirtos visoms amžiaus grupėms – nuo moksleivių iki senjorų, pabrėžiant saugų ir prasmingą naudojimą. skaitmeninių įrankių.
Kodėl svarbus platesnis dirbtinio intelekto diegimas
Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas nėra tendencija, o produktyvumo įrankis. Tinkamai naudojamas, jis padeda aiškiau mąstyti, greičiau atlikti užduotis ir turėti daugiau laiko kūrybiniam ar strateginiam darbui.
Kol didelė visuomenės dalis dvejos, visas šalies skaitmeninis potencialas liks neišnaudotas.
Kas jus asmeniškai paskatintų dažniau naudoti dirbtinio intelekto įrankius?
