Nuotolinis darbas tapo įprasta kasdienio gyvenimo dalimi Lietuvoje, tačiau judėjimo įpročiai nepasikeitė taip smarkiai, kaip daugelis tikėjosi. Nepaisant sumažėjusio kasdienių kelionių į biurus skaičiaus, privatus automobilis išlieka esminė daugelio gyventojų gyvenimo dalis.
„Citadele“ banko apklausa rodo, kad darbo modelių pokyčiai reikšmingai nesumažino priklausomybės nuo asmeninių transporto priemonių. Patogumas, laiko efektyvumas ir šeimyniniai įsipareigojimai ir toliau daro įtaką kasdieniams mobilumo sprendimams.
Nuotolinis darbas nepašalino kasdienio automobilio naudojimo
Pandemijos metu buvo tikimasi, kad nuotolinis darbas pakeis kelionių į darbą įpročius. Mažiau kelionių į biurus buvo vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo automobilio. Po ketverių metų šie lūkesčiai iš esmės neišsipildė.
Apklausos duomenimis, 44 proc. respondentų Lietuvoje vis dar kasdien naudojasi savo automobiliu. Dar 13 procentų juo naudojasi rečiau, laikydami jį daugiausia patogumu ar laisvalaikio priemone, o ne kasdiene būtinybe.
Hibridinis darbas ir ribotos nuotolinio darbo galimybės formuoja mobilumą
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl automobilių naudojimas išlieka didelis, yra plačiai paplitęs hibridinio darbo modelių taikymas. Dabar daugelis įmonių reikalauja, kad darbuotojai biure būtų kelias dienas per savaitę.
Be to, didelė dalis darbuotojų visiškai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Apie 20 procentų respondentų teigė, kad dirba tik fizinėse darbo vietose, o tai reiškia, kad jų mobilumo įpročiai nepakito.
Praktiniai sumetimai nusveria tvarumo tikslus
Nors viešose diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama tvariam mobilumui, kasdienius sprendimus vis dar lemia praktiniai veiksniai. Laiko apribojimai, komfortas ir gebėjimas suderinti darbą su šeimos pareigomis išlieka lemiami.
Kaip pažymėjo :contentReference[oaicite:1]{index=1}, daugeliui gyventojų automobilis yra ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o būtinybė, kurią formuoja kasdienė logistika, o ne ideologija.
Miesto teritorijose matomi laipsniški pokyčiai
Apklausa taip pat atskleidžia nedidelius, bet aiškius pokyčius. Apie 13 procentų respondentų savo automobiliu naudojasi rečiau, o 14 procentų teigė, kad iš viso niekada neturi automobilio ir naudojasi viešuoju transportu arba automobilių nuomos paslaugomis.
Maža, bet pastebima gyventojų dalis sąmoningai atsisakė automobilio dėl nuotolinio darbo. Lietuvoje apie 3 procentai respondentų teigė, kad dėl šios priežasties pardavė arba apleido savo automobilį.
Atsiranda alternatyvūs mobilumo modeliai
Nors vis dar riboto masto, panašios tendencijos matomos visose Baltijos šalyse. Šie modeliai rodo laipsnišką alternatyvių mobilumo modelių atsiradimą, ypač dideliuose miestuose.
Trumpalaikė automobilių nuoma, ilgalaikės prenumeratos ir mobilumo sprendimai pagal poreikį vis dažniau laikomi lanksčiomis alternatyvomis nuosavybei.
Kartų skirtumai išlieka dideli
Automobilių naudojimo modeliai labai skiriasi skirtingose amžiaus grupėse. Didžiausia priklausomybė nuo asmeninių transporto priemonių pastebima tarp 40–59 metų amžiaus gyventojų.
Daugiau nei pusė šios grupės žmonių teigia, kad kasdien naudojasi automobiliu, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena miestuose, ar kaimo vietovėse.
Jaunesnės ir vyresnės grupės rodo skirtingus prioritetus
Tarp 18–29 metų amžiaus žmonių kasdien naudojasi automobiliu 32 proc. Daugelis jaunesnių respondentų nurodo finansinius apribojimus ir besikeičiančius prioritetus kaip priežastis, kodėl vėluojama įsigyti automobilį.
Priešingai, 60–74 metų gyventojai rečiau turi automobilį ir dažniau naudojasi viešuoju transportu kasdieniams poreikiams tenkinti.
Panašūs modeliai visose Baltijos šalyse
Panašios tendencijos pastebėtos Latvijoje ir Estijoje. Estijoje 12 procentų respondentų teigė, kad dėl nuotolinio darbo rečiau naudojasi savo automobiliu, tačiau vis tiek jį pasilieka patogumui ir savaitgalio kelionėms.
Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 23 procentai ir 17 procentų respondentų nurodė, kad mobilumas nepasikeitė dėl jų darbo pobūdžio.
Automobilio pasirinkimo kriterijai išlieka nepakitę
Nepaisant besikeičiančių darbo modelių, pagrindiniai automobilio pasirinkimo kriterijai visame regione išlieka stabilūs. Saugumas ir patikimumas yra svarbiausi, po jų seka degalų naudojimo efektyvumas ir eksploatavimo išlaidos.
Apklausos duomenys rodo, kad vien nuotolinio darbo nepakanka, kad iš esmės pasikeistų mobilumo elgsena.
Ką duomenys sako apie ateitį
Tyrimas rodo, kad nors lankstumas didėja, privatus automobilis ir toliau vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Prieš įvykstant dideliems pokyčiams, gali prireikti struktūrinių pokyčių miestų planavime, transporto infrastruktūroje ir darbo organizavime.
Kol kas nuotolinis darbas papildo esamus mobilumo modelius, o ne juos pakeičia.
Ar manote, kad nuotolinis darbas ateityje sumažins jūsų pačių poreikį automobiliui?






