Metų pradžioje daugelis žmonių išsikelia finansinius tikslus, o papildomos pajamos dažnai atrodo kaip greičiausias būdas juos pasiekti. Pavežėjimas, darbas per kurjerį, nuotolinės laisvai samdomo darbo užduotys ir net dirbtinio intelekto pagrindu sukurta veikla dažnai laikomos lengvais būdais užsidirbti papildomų pinigų.
Tačiau ne visi šalutiniai darbai sukuria realią finansinę vertę. Kai kurie tik paverčia laiką, pastangas ar asmeninį turtą trumpalaikiais pinigais, o ilgalaikė nauda yra maža.
Pavežėjimas ir darbas per kurjerį nebėra lengvas kelias
Daugelį metų darbas vairuotoju ar kurjeriu buvo laikomas vienu iš paprasčiausių būdų padidinti pajamas. Šiandien rinkos persotinimas ir intensyvi konkurencija gerokai pakeitė šių platformų ekonomiką.
Remiantis neseniai vykusiomis vairuotojų bendruomenės diskusijomis Vilniuje, bruto valandinis uždarbis piko valandomis siekia maždaug 12–15 EUR, o ne piko metu dažnai nukrenta iki 8–9 EUR per valandą.
Paslėptos išlaidos mažina realų uždarbį
Bendrųjų pajamų skaičiai retai atspindi faktinį pelną. Degalų išlaidos, transporto priemonių nusidėvėjimas, platformos komisiniai ir privalomi mokesčiai, tokie kaip gyventojų pajamų mokestis, sveikatos draudimas ir socialinis draudimas, gerokai sumažina grynąjį atlyginimą.
Atėmus šias išlaidas, realus grynasis uždarbis dažnai sumažėja iki 5–7 EUR per valandą, o kartais net mažiau.
Tyrimai patvirtina produktyvumo spąstus
2024 m. „STRATA“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai platformoje atliekamą vairavimo ir pristatymo darbą apibūdina kaip produktyvumo spąstus.
Laikui bėgant darbo valandų skaičius ilgėja, o santykinės pajamos mažėja, todėl tokio tipo darbas kaip ilgalaikė strategija yra neefektyvus.
Eksperto požiūris į papildomas pajamas
Pasak Edvardo Arnatkevičiaus, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovo Lietuvoje, daugelis žmonių daugiausia dėmesio skiria matomoms pajamas, ignoruojant nematomas išlaidas.
Jei transporto priemonės išlaidos sunaudoja didelę pajamų dalį, ši veikla nekuria turto, o tiesiog paverčia turto vertę pinigais.
Nuotolinis darbas ir įgūdžiais grįsta veikla duoda geresnių rezultatų
Duomenys iš VMI rodo, kad daugiau nei 232 000 gyventojų veikia pagal individualios veiklos liudijimus, o 55 000 – verslo liudijimus. Didelė dalis jų šią veiklą laiko papildomomis pajamomis.
Įgūdžiais grįstas darbas, pavyzdžiui, programavimas, dizainas, rašymas, rinkodara ar teisinės paslaugos, leidžia žmonėms panaudoti esamą patirtį, o ne vien laiką.
Dirbtinis intelektas sukuria naujas mikrospecialybes
Sparčiai vystantis dirbtinis intelektas sukūrė naujų galimybių, įskaitant duomenų anotavimą ir dirbtiniu intelektu pagrįstą kūrybinį darbą. Šiems vaidmenims reikalingi riboti fiziniai ištekliai, tačiau jie susiduria su pasauline konkurencija.
Nors ne visada stabilūs, tokie užsiėmimai skatina prisitaikymą ir nuolatinį mokymąsi.
Prekių, o ne valandų pardavimas
Kita auganti tendencija yra perpardavimas per tokias platformas kaip „eBay“ ir “Vinted“. Tai, kas prasideda nuo nereikalingų daiktų atsikratymo, gali išsivystyti į smulkaus masto tarptautinį perpardavimo verslą.
Šis požiūris valandinį darbą pakeičia pelno marža pagrįstomis pajamomis.
Strategija svarbiau nei pastangos
Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingos papildomos pajamos gaunamos iš produktyvumo, o ne iš ilgesnių darbo valandų. Efektyvumą didinantys įrankiai ir veikla, suderinta su asmeniniais įgūdžiais, duoda geresnių rezultatų.
Neturint aiškios strategijos, papildomos pajamos dažnai tampa nestabilios ir psichologiškai sekinančios.
Kaip išmintingai panaudoti papildomas pajamas
Finansinė drausmė yra būtina. Papildomas pajamas idealiu atveju reikėtų atskirti nuo kasdienių išlaidų ir skirti santaupoms, skolų mažinimui arba nenumatytiems atvejams.
Tai paverčia papildomas pajamas ilgalaikiu finansiniu stabilumu, o ne trumpalaikiu palengvėjimu.
Ar dabartinė papildoma veikla didina jūsų realią valandinę vertę, ar tiesiog jus užima?





