Vadovų atlyginimai Lietuvoje ir platesniame Baltijos regione 2025 m. toliau augo, tačiau tempas sulėtėjo, o nauda toli gražu nebuvo tolygiai paskirstyta. Neseniai „Figure Baltic Advisory“ atliktas tyrimas rodo, kad nors vidutinis padidėjimas išliko didesnis nei 5 %, lemiamą vaidmenį atlyginimų koregavimui atliko vidiniai veiklos veiksniai, o ne infliacija ar platesnė ekonomika.
Vadovų atlyginimų augimas sulėtėjo, bet išliko teigiamas
Tyrimo duomenimis, vidutinis mėnesinis generalinių direktorių ir aukščiausio lygio vadovų, dirbančių Lietuvoje, bazinis atlyginimas 2025 m. padidėjo 5,5 %. Tai pastebimas sulėtėjimas, palyginti su 6,8 % augimu prieš metus. Tačiau bendras metinis atlyginimas, įskaitant premijas ir kitus kintamuosius elementus, vis tiek augo 8,5 %.
Šie skaičiai patvirtina, kad vadovų atlyginimai vis dar auga, net ir organizacijoms laikantis atsargesnio požiūrio. Tačiau augimas nebuvo automatinis ir nebuvo vienodai taikomas visiems vadovams.
Sprendimus dėl atlyginimų lėmė ne infliacija, o veiklos rezultatai
Vienas ryškiausių tyrimo išvadų yra tai, kas **ne** turėjo įtakos vadovų atlyginimams. Makroekonominės sąlygos ir infliacija buvo vieni iš mažiausiai svarbių veiksnių, lemiančių atlyginimų peržiūrą.
Vietoj to organizacijos daugiausia dėmesio skyrė vidiniams aspektams, tokiems kaip įmonės pelningumas, individualūs veiklos rezultatai ir pareigų pokyčiai. Pasak Povilo Blusiaus, „Figure Baltic Advisory“ vyriausiojo konsultanto, ši vidinė dinamika nusvėrė išorinį spaudimą, kai valdybos ir akcininkai peržiūrėjo vadovų atlyginimus.
Spaudimas išlaikyti darbuotojus pakeitė atlyginimų strategijas
Kita svarbi atlyginimų didinimo varomoji jėga buvo noras išlaikyti esamus vadovus. Beveik 40 % organizacijų teigė, kad atlyginimų koregavimui įtakos turėjo susirūpinimas dėl vadovybės tęstinumo.
Stiprioje talentų rinkoje vyresniųjų vadovų pakeitimas gali būti brangus ir trikdantis. Dėl to įmonės vis dažniau rinkosi nuosaikų atlyginimų didinimą kaip darbuotojų išlaikymo priemonę, o ne rizikuodamos viršūnių kaita.
Ne visi vadovai pasinaudojo didesniu atlyginimu
Nepaisant bendro augimo, tyrimas pabrėžia, kad atlyginimų didinimas toli gražu nebuvo visuotinis. Tik 59 % generalinių direktorių 2025 m. padidino savo mėnesinį bazinį atlyginimą, o bendras metinis atlyginimas padidėjo tik 58 %.
Kitų vyresniųjų vadovų ir valdybos narių skaičiai buvo šiek tiek didesni: baziniai atlyginimai padidėjo 62 %, o bendras atlyginimas – 68 %. Nepaisant to, šios proporcijos rodo žemiausią atlyginimų augimo aprėpties lygį nuo 2019–2020 m.
Valdybos lygmens peržiūros atliekamos dažniau
Atlyginimų peržiūros praktika labai skyrėsi priklausomai nuo pareigų. Maždaug 79 % organizacijų kasmet peržiūri valdybos narių atlyginimus, o 61 % reguliariai iš naujo įvertina valdybos pirmininkų atlyginimus.
Priešingai, maždaug ketvirtadalis įmonių paskutinį kartą aukščiausių vadovų atlyginimus peržiūrėjo 2024 m. ar anksčiau, o tai rodo, kad kai kurios organizacijos dėl neapibrėžtumo pratęsia peržiūros ciklus.
Papildomos išmokos išlieka pagrindiniu skirtumu
Be atlyginimų, vadovų išmokų paketai ir toliau labai skiriasi nuo tų, kurie siūlomi nuolatiniams darbuotojams. Keturios iš dešimties organizacijų vadovams suteikia papildomų išmokų, kurių negali gauti kiti darbuotojai.
Ryškiausias pavyzdys yra įmonės automobiliai: 86 % organizacijų siūlo transporto priemones vadovams, bet ne darbuotojams. Taip pat pastebėta skirtumų sveikatos draudimo ir išeitinių išmokų srityje, kurios skyrėsi beveik 30 % įmonių.
Daugiau atostogų, bet mažiau jų išnaudojama
Vadovai dažnai turi teisę į daugiau kasmetinių atostogų – vidutiniškai iki 30 dienų – tačiau šia išmoka ne visada visapusiškai pasinaudojama. Daugiau nei trečdalyje organizacijų vadovai pasinaudojo mažiau atostogų dienų nei buvo skirta.
Ekspertai pastebi, kad padidėjusi atsakomybė ir nuolatinis spaudimas priimti sprendimus dažnai atgraso vadovus nuo visiško atsiribojimo, net kai tai leidžia oficiali politika.
Pensijų skatinimo priemonės išlieka ribotos
Nors nelaimingų atsitikimų draudimas ir papildomas sveikatos draudimas yra įprasti tarp vadovų, ilgalaikės pensijų skatinimo priemonės atsilieka. Tik apie 25 % organizacijų moka įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus savo aukščiausiems vadovams.
Tai rodo, kad trumpalaikės ir vidutinės trukmės skatinimo priemonės vis dar dominuoja vadovų atlyginimų struktūrose Lietuvoje.
2026 m. perspektyvos rodo nedidelį augimą
Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad vadovų atlyginimai 2026 m. toliau augs, tačiau santūresniu tempu. Prognozuojama, kad aukščiausiųjų vadovų mėnesiniai baziniai atlyginimai padidės apie 3 %, o bendras metinis atlyginimas gali padidėti tik 2,2 %.
Tikimasi, kad vidutinio lygio vadovai patirs spartesnį augimą – bazinis atlyginimas padidės 5,8 %, o bendras atlyginimas – 6 %. Šis skirtumas gali reikšti, kad organizacijos paskirsto atlygio biudžetus pagal vadovavimo lygius.
Stabilumas keičia sparčią plėtrą
Pasak „Figure Baltic Advisory“, ateinantys metai vargu ar atneš didelių ekonominių sukrėtimų. Todėl tikimasi, kad atlyginimų augimas atitiks ilgalaikes maždaug 3–4 % normas.
Sparčiojo vadovų atlyginimų augimo era po pandemijos, regis, užleidžia vietą stabilizacijos ir selektyvesnių atlyginimų strategijų etapui.
Kaip organizacijos turėtų suderinti vadovų išlaikymą su sąžiningumu ir ilgalaikiu tvarumu savo atlyginimų politikoje?
