2026 m. birželio 7 d. Lietuva privalo perkelti ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą (ES) 2023/970 į nacionalinę teisę. Šis terminas žymi esminį darbo užmokesčio nustatymo, aiškinimo, lyginimo ir pagrindimo darbo rinkoje pokytį.
Nors direktyva oficialiai siejama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio lygybe, atrodo, kad Lietuva artėja prie platesnio aiškinimo, nustatydama bendrą teisingo, skaidraus ir nediskriminacinio atlyginimo principą visiems darbuotojams.
Atlyginimų skaidrumas prasideda dar prieš įdarbinimą
Vienas iš neatidėliotinų pokyčių susijęs su įdarbinimu. Darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie jų ankstesnę atlyginimų istoriją.
Ši ilgalaikė praktika leido praeities nelygybę perkelti iš vieno darbo į kitą. Pagal direktyvą atlyginimas turi būti grindžiamas darbo verte, atsakomybe ir kompetencijomis, o ne derybų galia ar istorine diskriminacija.
Teisė į informaciją tampa teisiniu standartu
Darbo ieškantys asmenys turės teisę gauti informaciją apie pradinį atlyginimą arba atlyginimų intervalą prieš darbo pokalbį.
Ši informacija turi būti pagrįsta objektyviais, lyčių požiūriu neutraliais kriterijais ir pateikta darbo skelbime arba ne vėliau kaip prieš pradedant derybas.
Darbuotojai gauna prieigą prie palyginamų darbo užmokesčio duomenų
Kiekvienas darbuotojas, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, turės teisę prašyti informacijos apie savo atlyginimo lygį ir vidutinį atlyginimą už panašias pareigas, suskirstytą pagal lytį.
Darbdaviai privalo atsakyti per du mėnesius ir kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir kaip ja pasinaudoti.
Skaidrumas nereiškia individualių atlyginimų skelbimo
Teisė į informaciją nėra neribota. Darbuotojai neturės prieigos prie konkrečių kolegų atlyginimų.
Vietoj to, jie gaus apibendrintus duomenis pagal savo pareigų kategoriją, kaip apibrėžta organizacijoje arba susijusiose grupės įmonėse.
Atlyginimų skirtumai, viršijantys 5 %, turi būti pagrįsti
Atlyginimų skirtumai toje pačioje pareigų kategorijoje yra leidžiami ir nebūtinai turi būti identiški.
Tačiau jei yra nepaaiškinamų atlyginimų skirtumų, viršijančių 5 %, darbdaviai privalo juos pagrįsti, naudodami objektyvius kriterijus, tokius kaip našumas, kvalifikacija, atsakomybės lygis arba išmatuojami rezultatai.
Bendras atlyginimų vertinimas tampa privalomas
Jei nustatomi nepagrįsti atlyginimų skirtumai, darbdaviai privalo atlikti bendrą atlyginimų vertinimą kartu su darbuotojų atstovais.
Šis procesas reikalauja peržiūrėti darbo užmokesčio sistemas, nustatyti nelygybės priežastis ir įgyvendinti taisomąsias priemones.
Nuo oficialių dokumentų iki veikiančių sistemų
Lietuvoje darbdaviai, turintys 20 ar daugiau darbuotojų, privalo turėti darbo užmokesčio sistemą nuo 2017.
Praktiškai daugelis šių sistemų egzistuoja tik formaliai. Pagal naująją sistemą valdžios institucijos vertins ne tik dokumentaciją, bet ir tai, kaip sistema taikoma realiame gyvenime.
Priežiūros institucijos įgyja platesnius įgaliojimus
Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolierius išsamiai įvertins atlyginimų sistemas.
Tai apima kriterijų pagrįstumo, dokumentacijos kokybės, skaidrumo ir nediskriminavimo principų laikymosi vertinimą.
Privalomas darbo užmokesčio ataskaitų teikimas didesniems darbdaviams
Direktyva nustato privalomą darbo užmokesčio ataskaitų teikimo įpareigojimą vidutinėms ir didelėms įmonėms.
Darbdaviai, turintys 250 ar daugiau darbuotojų, privalo teikti ataskaitas kasmet nuo 2027 m., o darbdaviai, turintys 150–249 darbuotojus – kas trejus metus nuo 2027 m., o įmonės, turinčios 100–149 darbuotojus – nuo 2031 m.
Išplėstas duomenų teikimas per socialinį draudimą
Nuo 2026 m. birželio mėn. darbdaviai privalo teikti papildomą informaciją socialinio draudimo įstaigai sistema, įskaitant pareigybių kategorijų priskyrimus, faktines darbo valandas ir darbo užmokesčio duomenis.
Remiantis šiais duomenimis, bus apskaičiuota apibendrinta darbo užmokesčio statistika pagal lytį ir pareigybių grupę ir ja bus dalijamasi su darbdaviais bei priežiūros institucijomis.
Atlyginimų skaidrumas tampa strateginiu klausimu
Likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki perkėlimo į nacionalinę teisę, darbo užmokesčio sistemos tampa teisinės, finansinės ir reputacijos rizikos sritimis.
Darbdaviai, kurie anksti atlieka darbo užmokesčio auditą ir įdiegia skaidrias, objektyvias sistemas, ne tik sumažins atitikties riziką, bet ir greičiau prisitaikys prie naujos darbo rinkos realybės.
Ar jūsų organizacija darbo užmokesčio skaidrumą laiko atitikties našta, ar ilgalaikiu valdymo pranašumu?






