Lietuvoje darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva laikomas teisėtu tik tada, kai jis atspindi tikrą ir laisvą darbuotojo valią. Tačiau darbo ginčų praktika rodo, kad rašytinis prašymas atsistatydinti ne visada reiškia, kad sprendimas buvo tikrai savanoriškas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdavio spaudimas, apgaulė ar dirbtinis skubėjimas gali paversti iš pažiūros teisėtą atsistatydinimą neteisėtu atleidimu pagal Darbo kodeksą.
Prašymas atsistatydinti yra galiojantis tik tuo atveju, jei jis atspindi laisvą valią
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva nenurodydamas priežasties. Ši nuostata dažnai suvokiama kaip paprasta ir nerizikinga, tačiau teisiškai ji remiasi viena esmine sąlyga: darbuotojo sprendimas turi būti laisvas, sąmoningas ir savanoriškas.
Jei darbuotojo valia buvo iškreipta spaudimu, grasinimais, klaidinančia informacija ar apgaule, oficialus rašytinio prašymo egzistavimas automatiškai nepadaro atleidimo teisėtu.
Kaip darbdavio spaudimas pasireiškia praktikoje
Remiantis VDI praktika, probleminės situacijos dažnai kyla, kai darbuotojai skubiai kviečiami į darbovietę ir prašomi pasirašyti dokumentus, tariamai susijusius su administracinėmis korekcijomis, vidaus procedūromis ar „formaliais klausimais“. Iš tikrųjų šie dokumentai pasirodo esą prašymai atsistatydinti.
Kai kuriais atvejais darbuotojai supranta, ką pasirašė, tik po to, kai jų darbo santykiai jau nutraukiami. Ypač jautrios situacijos yra susijusios su vyresnio amžiaus darbuotojais, artėjančiais prie pensinio amžiaus, kai baime ir netikrumu gali būti sąmoningai pasinaudojama.
Kodėl spaudimas paneigia „savanorišką“ atsistatydinimą
Darbdavio veiksmai, tokie kaip psichologinis spaudimas, bauginimas, klaidinantys paaiškinimai ar dirbtiniai terminai, gali būti laikomi neteisėta įtaka. Tokiomis aplinkybėmis atleidimas pagal 55 straipsnį gali būti ginčijamas kaip neteisėtas, nes jis neatspindi tikrojo darbuotojo ketinimų.
VDI pabrėžia, kad darbdaviai neturi teisinės teisės versti darbuotojo pateikti atsistatydinimo prašymą arba gauti parašą apgaulės būdu.
Teisinės pasekmės už neteisėtą atleidimą
Jei nustatoma, kad atsistatydinimo prašymas buvo gautas neteisėtai, atleidimas gali būti pripažintas negaliojančiu. Tokiais atvejais teismai arba darbo ginčų komisijos gali įpareigoti:
- grąžinti darbuotoją į ankstesnes pareigas;
- išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį;
- atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Be to, darbdavys gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už darbo teisės pažeidimus.
Atsistatydinimo prašymo atšaukimas
Darbo kodeksas numato trumpą svarstymo laikotarpį. Pagal 55(2) straipsnį darbuotojas gali atšaukti atsistatydinimo prašymą per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos, jei darbo sutartis dar nebuvo nutraukta.
Po šio laikotarpio atšaukti galima tik gavus darbdavio sutikimą. Pasibaigus darbo santykiams, lieka tik viena galimybė – ginčyti atleidimą kaip neteisėtą.
Įrodinėjimo našta tenka darbuotojui
Ginčydamas atsistatydinimą, darbuotojas privalo įrodyti, kad jo sprendimas nebuvo laisvas. Pagal darbo ginčų procedūrą, pareiškimas Darbo ginčų komisijai gali būti pateiktas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
VDI rekomenduoja surinkti visus turimus įrodymus, įskaitant el. laiškus, tekstinius pranešimus, vidinius pranešimus, liudytojų parodymus ir bet kokius įrašus, kurie gali patvirtinti spaudimą ar apgaulę.
Ką darbuotojai turėtų daryti susidūrę su spaudimu
VDI nuolat pataria darbuotojams neskubėti pasirašyti dokumentų, pateiktų neaiškiomis ar skubiomis aplinkybėmis. Kiekvieną su darbo sutarties nutraukimu susijusį dokumentą reikia atidžiai perskaityti ir ramiai įvertinti.
Jei daromas psichologinis spaudimas, manipuliuojama ar pateikiama klaidinanti informacija, darbuotojai turi teisę pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai arba ginti savo teises darbo ginčų nagrinėjimo institucijoje.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, dokumentus ir pateiktus įrodymus.
Ar sprendimas, kurį anksčiau laikėte nekenksmingu, gali turėti teisinių pasekmių, kurių nenumatėte?
