Misija-darbas.lt
No Result
View All Result
  • Prisijungti
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas
No Result
View All Result
Misija-darbas.lt
No Result
View All Result
Pagrindinis Darbas Darbo teisė

Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo: kada ji priklauso

Agnė Parengė Agnė
16 sausio, 2026
Skaitymo laikas: 5 min.
0
Verslininkė dirbdama biure jaučianti nerimą dėl finansinių skolų ir analizuojanti sąskaitas išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo

Freepik nuotr.

Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra viena svarbiausių finansinių apsaugos priemonių darbuotojams, netenkantiems darbo Lietuvoje. Tačiau daugelis darbuotojų nėra tikri, kada išeitinė išmoka taikoma, o kada ne. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas turi teisę į išeitinę išmoką, kiek ji gali būti mokama ir kurios Darbo kodekso taisyklės taikomos realiose situacijose.

Susijęs turinys

Ar gali likti dirbti iš namų per vaikų atostogas?

Jei augini vaiką iki 8 metų, darbdavys negali tiesiog pasakyti „ne“

Nelegalus darbas konstatuojamas tik esant darbo sutarties požymiams

Kas yra išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo pagal Lietuvos įstatymus?

Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo – tai įstatymuose numatyta finansinė kompensacija, mokama darbuotojui tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais.

Išeitinė išmoka yra finansinė kompensacija, kurią darbdavys moka, kai darbo sutartis nutraukiama konkrečiomis įstatymų apibrėžtomis sąlygomis. Jos pagrindinis tikslas – kompensuoti prarastas pajamas ir užtikrinti finansinį stabilumą pereinant į naują darbą.

Svarbu tai, kad išeitinė išmoka mokama ne visais atleidimo iš darbo atvejais. Tai taikoma tik Darbo kodekso aiškiai apibrėžtose situacijose.

Išeitinės išmokos teisinis pagrindas Lietuvoje

Išeitinės išmokos taisyklės nustatytos Lietuvos darbo kodekso II dalyje. Šios nuostatos apibrėžia, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra privaloma, o kada ji nemokama.

  • Darbuotojo atleidimas dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnis)
  • Darbdavio atleidimas be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis)
  • Darbdavio bankrotas (Darbo kodekso 60 straipsnis)
  • Darbdavio likvidavimas (Darbo kodekso 62 straipsnis)

Kada išeitinė išmoka yra privaloma

Vertinant, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra privaloma, svarbu atsižvelgti į darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Išeitinė išmoka turi būti mokama keliose aiškiai apibrėžtose situacijose. Dažniausiai pasitaikantys atvejai susiję su darbdavio inicijuotu atleidimu be darbuotojo kaltės.

Darbdavio inicijuotas atleidimas be darbuotojo kaltės

Kai darbdavys nutraukia darbo sutartį be darbuotojo kaltės dėl ekonominių, struktūrinių ar organizacinių priežasčių, išeitinė išmoka yra privaloma (Darbo kodeksas, 57 straipsnis).

Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo pas darbdavį.

  • Iki 1 metų – 0,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
  • 1–3 metai – 1 vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
  • 3–5 metai – 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
  • 5–10 metų – 3 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
  • 10–20 metų – 4 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
  • Daugiau nei 20 metų – 6 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytus darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės.

Darbuotojo atleidimas dėl svarbių priežasčių

Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei darbdavys šiurkščiai pažeidžia darbo teisės įsipareigojimus (Darbo kodeksas, 56 straipsnis).

Tokios situacijos apima daugiau nei du mėnesius nesumokėtą darbo užmokestį, sunkų darbo teisės pažeidimą arba dokumentais pagrįstą sveikatos būklę, dėl kurios negalima tęsti darbo.

Šiais atvejais darbuotojas turi teisę į dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Darbdavio bankrotas arba likvidavimas

Jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo, išeitinė išmoka vis tiek priklauso (Darbo kodeksas, 60 ir 62 straipsniai).

Praktiškai išeitinės išmokos dažnai yra padengiamos Garantinio fondo, jei darbdavys negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų.

Stambiu planu rankos laikančios piniginę išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo
Freepik nuotr.

Kada išeitinė išmoka netaikoma

Ne mažiau svarbu žinoti, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo netaikoma, net jei darbuotojas tikisi ją gauti. Yra keletas situacijų, kai Pagal Lietuvos įstatymus išeitinė išmoka nemokama.

  • Darbuotojo atsistatydinimas be svarbių priežasčių (Darbo kodeksas, 55 straipsnis)
  • Atleidimas abipusiu susitarimu, jei nesusitarta kitaip (Darbo kodeksas, 54 straipsnis)
  • Darbdavio atleidimas dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodeksas, 58 straipsnis)
  • Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas be papildomo pagrindo

Svarbūs praktiniai niuansai, kuriuos turėtų žinoti darbuotojai

Išeitinės išmokos nereikėtų painioti su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Net jei išeitinė išmoka nepriklauso, kompensacija už nepanaudotas atostogas visada turi būti išmokėta.

Darbdaviai ir kolektyvinės sutartys gali numatyti palankesnes išeitines sąlygas nei reikalauja įstatymai.

Atleidžiant iš darbo abipusiu susitarimu, išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei tai aiškiai nurodyta sutartyje.

Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo patirtimi ar klausimais apie išeitines išmokas Lietuvoje komentaruose arba socialiniuose tinkluose.

27
PasidalinimaiTweetPin

Susijęs turinys

Moteris ir mergaitė turi problemų mokykloje atleidimas is darbo turint vaiku
Darbo teisė

Ar gali likti dirbti iš namų per vaikų atostogas?

12 vasario, 2026
su vaikais namuose dirbantis tėvas tevystes atostogos 30 dienu
Darbo teisė

Jei augini vaiką iki 8 metų, darbdavys negali tiesiog pasakyti „ne“

12 vasario, 2026
teismas teisingumas lady justice
Darbo teisė

Nelegalus darbas konstatuojamas tik esant darbo sutarties požymiams

11 vasario, 2026
Visiškai nufotografuota moteris dirbanti lovoje ar nemokamos atostogos ieina i darbo staza
Darbo teisė

Atostogos per šventes: kada darbdavys turi teisę pasakyti „ne“

11 vasario, 2026
Asmuo, vykdantis internetinę psichologo terapiją atleidimas bandomuoju laikotarpiu
Darbo teisė

Atleidimas per bandomąjį laikotarpį: klaida, kuri darbdaviui gali kainuoti teismą

11 vasario, 2026
Jaunas nusiminęs verslininkas sėdi biure ir mąsto po to kai buvo atleistas iš darbo kaip apskaiciuoti nedarbo ismoka
Darbo teisė

Kodėl kai kurie dirba per šventes ir gauna 2,5 karto daugiau

10 vasario, 2026
Next Post
Verslininkas ar buhalteris laikantis rašiklį ir dirbantis prie rašomojo stalo naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu kad apskaičiuotų finansinę ataskaitą išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru

Išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru: kada ji priklauso

Vyresnio amžiaus moteris kažko ieško rankinėje išeitinė išmoka išeinant į pensiją

Išeitinė išmoka išeinant į pensiją: kada ji tikrai priklauso

Prenumeruoti
Prisijungti
Pranešti apie
guest
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Asmuo, vykdantis internetinę psichologo terapiją atleidimas bandomuoju laikotarpiu

Atleidimas per bandomąjį laikotarpį: klaida, kuri darbdaviui gali kainuoti teismą

11 vasario, 2026
Vyresnio amžiaus moteris kažko ieško rankinėje išeitinė išmoka išeinant į pensiją

Išeitinė išmoka išeinant į pensiją: kada ji tikrai priklauso

19 sausio, 2026
Sekretorė dirba su nešiojamuoju kompiuteriu kokie mokesciai dirbant puse etato

Kodėl Estija sustabdė mokesčių augimą, o Lietuva pasirinko kitą kelią

4 vasario, 2026
  • Didelio kampo moteris dirba nuo kada galima deklaruoti pajamas

    Nuo kada galima deklaruoti pajamas Lietuvoje

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Vaikas neina į mokyklą dėl šalčių – ką privalo užtikrinti darbdavys

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sustabdyti pensijos kaupimą Swedbank internetu

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo: kokios teisės taikomos?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Ar bedarbio pašalpa įeina į darbo stažą Lietuvoje?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kada galima pakartotinai stoti į darbo biržą?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • 0,5 etato darbas: kiek valandų reikia dirbti ir kaip tai apskaičiuoti

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sustabdyti pensijos kaupimą SEB banke

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sužinoti darbo stažą „Sodroje“ žingsnis po žingsnio

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • 0,25 etato darbas: kiek valandų dirbsi ir kiek uždirbsi?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
Misija-darbas.lt

Naujausi įrašai

  • Kas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje
  • Kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis? Nuo mokestinės vertės iki galutinės sumos
  • Kada mokamas nekilnojamo turto mokestis

Kategorijos

  • Darbas
    • Atlyginimas ir darbo laikas
    • Darbas ir sveikata
    • Darbas užsienyje
    • Darbo paieška
    • Darbo statistika ir tendencijos
    • Darbo teisė
    • Karjera
    • Motinystė ir darbas
    • Pensijos ir socialinis draudimas
  • Finansai
  • Naujausi
  • Nekilnojamasis turtas
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.

Sveiki atvykę!

Prisijunkite prie savo paskyros

Pamiršote slaptažodį?

Atgauti slaptažodį

Norėdami iš naujo nustatyti slaptažodį, įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą.

Prisijungti
No Result
View All Result
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.

wpDiscuz