Po kelerių metų, kuriuos lydėjo geopolitinis neapibrėžtumas, infliacijos šokai ir besikeičianti darbo rinkos dinamika, Lietuvos įmonės 2026-uosius pasitinka su atsargiu optimizmu. Nors ekonominis neapibrėžtumas neišnyko, dauguma organizacijų tikisi, kad ateinantys metai bus bent jau tokie pat stabilūs kaip ir 2025-ieji. Tačiau vienas veiksnys ir toliau keičia darbdavių strategijas: augantys darbuotojų lūkesčiai.
Dauguma įmonių tikisi stabilumo arba augimo
Remiantis naujausiais Baltijos šalių darbo rinkos konsultacijų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ apklausos duomenimis, 66 % Lietuvos įmonių tikisi, kad 2026-ieji bus geresni arba bent jau ne blogesni nei 2025-ieji. Tik nedidelė mažuma numato pablogėjimą.
Tai rodo gana stabilias perspektyvas. Nors įmonės ir toliau atsargiai planuoja, pesimizmas nėra dominuojantis užimtumo prognozėse.
Darbo jėgos didinimo planai atspindi šią nuotaiką. Iki 2026 m. pabaigos 66 % organizacijų planuoja didinti darbuotojų skaičių, 27 % tikisi, kad darbuotojų skaičius nepakis, ir tik 7 % numato mažinimą. Istoriškai įmonių, planuojančių mažinti etatus, dalis išlieka viena žemiausių per pastaruosius septynerius metus.
Darbo jėgos trūkumas pakeitė infliaciją kaip didžiausią susirūpinimą keliantį klausimą
Ankstesniais metais infliacija ir spaudimas didinti darbo užmokestį buvo pagrindiniai rūpesčiai. 2026 m. dėmesys aiškiau perkeliamas į struktūrinį darbo jėgos trūkumą.
Du trečdaliai apklaustų organizacijų nurodo, kad didelis iššūkis yra laisvų darbuotojų trūkumas. Tiek bendras darbo jėgos trūkumas, tiek specifinių įgūdžių trūkumas išlieka aktualiomis problemomis.
Įdomu tai, kad susirūpinimas dėl žiniasklaidos skatinamų darbo užmokesčio lūkesčių, kurie anksčiau buvo tarp didžiausių įtampų, gerokai sumažėjo. Darbdaviai dabar mažiau dėmesio skiria išoriniams naratyvams ir daugiau realiems rinkos apribojimams: ribotai darbo jėgos pasiūlai ir konkurencijai dėl kvalifikuotų specialistų.
Atlyginimų augimas išlieka nedidelis, bet pastovus
2026 m. prognozuojamas vidutinis mėnesinio bazinio atlyginimo padidėjimas Lietuvoje yra 5 %. Mediana taip pat siekia 5 %, o tai rodo, kad dauguma organizacijų taiko panašius augimo tempus.
Tikimasi, kad bendras metinis atlyginimo augimas vidutiniškai pasieks maždaug 6 %, o mediana – 5 %. Tai rodo, kad dalis atlyginimo augimo bus įgyvendinama per kintamas atlyginimo dalis arba papildomas finansines išmokas, o ne vien per bazinio atlyginimo didinimą.
Palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuva išlaiko stiprią poziciją. Estijos prognozuojamas vidutinis bazinio atlyginimo augimas taip pat siekia 5 %, o Latvijos – šiek tiek mažesnis – apie 4 %.
Žmogiškųjų išteklių biudžetai ženkliai plečiasi
Vienas aiškiausių ilgalaikio strateginio koregavimo signalų yra planuojamas žmogiškųjų išteklių biudžetų didinimas. 2026 m. 86 % apklaustų organizacijų planuoja didinti išlaidas žmogiškiesiems ištekliams, palyginti su 60 % 2025 m.
Šis pokytis atspindi perėjimą nuo trumpalaikio infliacijos valdymo prie ilgalaikių talentų pritraukimo, išlaikymo ir vidinių įgūdžių ugdymo strategijų.
Įmonės vis labiau pripažįsta, kad tvarus augimas priklauso nuo investicijų į žmones, o ne tik į veiklos efektyvumą.
Spaudimas didinti darbo užmokestį išlieka stiprus
Nepaisant gana nuosaikaus prognozuojamo atlyginimų augimo, spaudimas didinti darbo užmokestį išlieka didelis. Net 83 % organizacijų teigia jaučiančios spaudimą didinti atlyginimų lygį.
Daugiau nei pusė darbdavių (53 %) nurodo, kad šis spaudimas skirtingose darbuotojų grupėse skiriasi. Didžiausias spaudimas pastebimas tarp ne pardavimų specialistų, o aukščiausio lygio vadovai patiria palyginti mažesnį spaudimą.
Šis netolygus pasiskirstymas atspindi įgūdžių trūkumą techniniuose, operaciniuose ir specialiuosiuose vaidmenyse, kur konkurencija tarp darbdavių išlieka didelė.
Ką tai reiškia darbuotojams ir darbdaviams
Darbuotojams 2026 metai greičiausiai pasiūlys stabilių galimybių, ypač sektoriuose, kuriuose trūksta talentų, pavyzdžiui, IT, telekomunikacijų, gamybos ir finansinių paslaugų. Tačiau atlyginimų augimo lūkesčiai gali tekti derėti su nuosaikia ekonomikos plėtra, o ne su sparčiu darbo užmokesčio kilimu po pandemijos.
Darbdaviams iššūkis bus subalansuoti kontroliuojamą atlyginimų augimą su augančiais lūkesčiais ir ribota darbo jėgos pasiūla. Investicijos į darbdavio įvaizdžio kūrimą, vidines tobulinimo programas ir lanksčius atlyginimų modelius tampa pagrindiniu konkurencingumo elementu.
Lietuvos darbo rinka į 2026 metus žengia be didelių neramumų, tačiau su aiškiais struktūriniais spaudimo taškais. Metus galbūt ir apibūdins stabilumas, tačiau tikroji konkurencija suksis dėl talentų.
Ar vidutinio atlyginimų augimo pakaks, kad būtų patenkinti darbuotojų lūkesčiai įtemptoje darbo rinkoje?
