Atsakydama į klausimą kandidatė padarė daugybę klaidų, apie buvusią darbovietę įvardijo tik negatyvius dalykus, nepaminėjo nieko teigiamo: blogai kalbėjo tiek apie pačią įmonę, tiek apie tiesioginius vadovus, tiek apie kolektyvą. Tokiu atsakymu ji tik pati pasirodė kaip abejotina kandidatė. Iš  jos  atsakymo darbdavys galėjo susidaryti gan neigiamą įspūdį apie ją kaip darbuotoją: nesusitvarkė su darbu, nesutarė su kolektyvu, nepakluso tiesioginio vadovo nurodymams,  o  gal net  buvo išmesta iš tos darbo vietos kaip netinkama ir tinginti dirbti.

Įvardijant išėjimo iš darbo priežastis, neverta meluoti, nes darbdavys bet kada gali pasiskambinti į buvusią darbovietę ir viską išsiaiškinti. Jei nenorėsi atsakinėti į klausimą, kils įtarimas, kad kažką slepi. Jei kalbėsi vien tik blogai apie buvusią darbovietę sudarysi gan neigiamą įspūdį apie save, nes dažniausiai nebūna viskas tik blogai, kiekviename darbe galima įžvelgti ir teigiamų dalykų. Tad atsakyti į klausimą reikėtų trumpai, nepateikiant neigiamos informacijos apie buvusį darbdavį. Normalu įvardyti objektyvias, nuo tavęs nepriklausiančias priežastis ( terminuota sutartis, įmonės bankrotas, reorganizacija …). Verta paminėti ir ko išmokai tame darbe, kokios patirties įgijai, galima įvardyti, kad sieki asmeninio tobulėjimo.

Darbdaviui paprašius įvardyti išėjimo iš ankstesnio darbo priežastis, svarbu būti taktiškam ir apie buvusią darbovietę kalbėti teigiamai. Tad pateikti pavyzdžiai, kalbantys apie blogą atmosferą įmonėje ar nesutarimus su vadovu yra netinkami, lygiai taip pat kaip ir nežinojimas, dėl ko buvai atleistas.

Tinkami pavyzdžiai,  įvardijantys objektyvias, nuo kandidato nepriklausiančias priežastis ( terminuota sutartis, įmonės bankrotas, reorganizacija …). Visada verta paminėti ir tai, ko buvo išmokta  tame darbe, kokios patirties įgyta.